Finansinė sveikata ir emocinė gerovė

Turbūt didžiausia žmogaus baimė yra gyventi skurde. Net baimė pasenti, susirgti ar sulaukti kritikos yra mažesnė nei gyventi skurde. JAV psichologų asociacijos apklausa (www.apa.org), vykdyta 2007 metais, atskleidė, kad ekonominiai ir finansiniai gyvenimo aspektai sukelia didžiausią stresą. Stresas mažina produktyvumą, sukelia ligas, o kai kada net išardo šeimas. Bet stresą dėl pinigų kartais patiria net ir tie žmonės, kurie pagal standartinę finansinės gerovės nustatymo metodiką turi daugiau pinigų nei daugelis kitų. Kitaip tariant, yra pasiturintys. Labai dažnai tokie žmonės mano, kad jų turtas ne toks jau ir didelis, nors jie tikrai lengvai atlaikytų naują ekonominę krizę. Jie lygiai taip pat jaučia nerimą, kas lemia prastesnę gyvenimo kokybę, nors objektyviai vertinant tam neturėtų būti pagrindo. Akivaizdu, daugiau pinigų nelygu daugiau laimės. Taip pat akivaizdu, kad tradicinis finansinės gerovės vertinimo modelis turi trūkumų. Turbūt dėl to, jog nėra įvertinamas labai svarbus emocinis aspektas.

Ką apie jus mano pinigai? Teisingai, nieko. Pinigai negalvoja, nejaučia ir nekritikuoja. Tai tik popierėliai ant kurių užrašyti skaičiai. Bet popierėlių turėjimas ar neturėjimas mums sukelia tam tikras emocijas. Pagal popierėlių skaičių mes dažnai vertinam ar žmogus sėkmingas ar ne. Kvaila, tiesa? Bet taip vis dar vyksta. Ateities kartos iš mūsų be abejonės juoksis, laikys primityviais.

Lygiai taip pat girdim sakant, kad pinigai yra visų bėdų priežastis. Žmonės vykdo nusikaltimus dėl pinigų ir turtų. Bet tai yra netiesa. Žmonės vagia, plėšia ir net žudo dėl to, jog yra godūs. Godūs blogąja prasmė. Godumas gali būti ir teigiamas, kuomet nori gero savo šeimai ir stengiesi tai pasiekti nepažeisdamas įstatymų ir nepakenkdamas kitiems. Norint suprasti turtinių nusikaltimų priežastis, reikia žinoti, kas yra godumas ir iš kur jis atsiranda. O pinigai, priešingai, padeda išspręsti problemas. Tokias, kaip double coincidence of wants. Finansinių rinkų stabilumas užtikrina ekonominį stabilumą. Tai pagrindinė priežastis kodėl 2008 metais reikėjo gelbėti bankus.

Finansinė sveikata susideda iš ekonominio stabilumo ir emocinės gerovės. Ekonominis stabilumas girdėta ir gan aiški sąvoka. Paprastai tariant, stabilios ir laiku gaunamos pajamos. O štai emocinis finansinės sveikatos aspektas yra gan nauja sąvoka. Ką tai reiškia? Žinom, kad daugiau pinigų nelygu daugiau laimės, t.y. daugiau geresnių emocijų, pozityvumo. Džiaugsmą ir užtikrintumo jausmą suteikia ne pinigų kiekis, o tikėjimas, kad tu pats kontroliuoji savo finansinę padėtį. Tikėjimas, kad gali dirbt įvairius darbus, o ne tik tą, kurį dirbi dabar. Tikėjimas, kad prireikus daugiau pinigų, tu sugebėsi jų užsidirbti. Kad nesi priklausomas nuo savo darbdavio ar sutuoktinio. Esi laisvas nuspręsti ir rinktis savo gyvenimo kelią. Trumpai tariant, tu pats kontroliuoji savo finansinę padėtį, o ne kiti.

Planavimas leidžia labiau kontroliuoti finansinę padėtį ir kartu gerina emocinę būseną. Turėkit aiškius tikslus ir aiškius planus tikslams pasiekti. Vietoj abstraktaus pamąstymo, jog norėtumėte oriai gyventi senatvėje, pabandykite nustatyti kiek apytiksliai pinigų norėtumėte būti sutaupę. “Pakankamai”, “tiek, kad būčiau ramus” nėra tikslas, tai svajonė. Tikslas yra pvz., 100 tūkst. Eur. Tas pats galioja ir pajamoms. Norėčiau uždirbti “daugiau” nėra labai konkretu. Norėčiau uždirbti 200 Eur per mėnesį daugiau jau būtų gera pradžia. Norėčiau išleisti “mažiau” irgi tikriausiai nepadės išleisti mažiau. Bet jei iškelsit sau tikslą išleisti 10 Eur per mėnesį mažiau ir apgalvosit kaip tai galit padaryti, jums tikriausiai pavyks.

Nežinau kodėl, bet konkrečius skaičius per konkretų laiką pavyksta pasiekti daug sėkmingiau, nei tiesiog šiaip svajones. Žinoma, planavimas yra labai svarbu, bet yra ir kita medalio pusė, kurią sunku paaiškinti. Aiškus tikslas susietas su stipria emocija (pvz.: troškimu, aistra) anksčiau ar vėliau atneša sėkmę. Ir tai galioja ne tik finansams. Visai nebūtina iškart užsibrėžti didelius tikslus. Pradžiai užteks padaryti kažką 1% per savaitę geriau. Pvz., kiekvieną savaitę paskaityti 1% daugiau. Po metų nustebsit rezultatais 😀

You may also like:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *